Aliuminio frezavimo pavyzdžiai

 

LED šviesolaidžio maketas
ledpipe-mold-1ledpipe-mold-3LED šviesolaidžio forma - vaizdas iš apačios
Maketas skirtas gaminti guminėms formoms, mažo tiražo LED šviesolaidžių liejimui iš akrilo ar skaidrių poliesterinių dervų. Maketo ilgis 38mm, aukštis 11,5mm, plotis 22mm. Minimalus frezavimo tarpelis 0.6mm panaudojant 0.5mm frezą.

Kiti metalai

Varis

Varis – tai metalas, kuris yra labiausiai paplitęs tarp spalvotųjų metalų, pasižyminčių aukštu plastiškumu, elektros laidumu ir dideliu šilumos laidumu. Varis labai gerai lydosi su daugeliu metalų lydinių, kurie yra plačiai naudojami pramonėje.

Cinkas

Cinkas – tai spalvotasis metalas, kuris prie įprastos temperatūros yra trapus, bet įkaitintas iki 100-150 laipsnių gerai formuojamas ir valcuojamas. Cinkas yra atsparus korozijai, bet neatsparus rūgštims ir šarmams. Lydymosi temperatūra – 419 laipsnių.

Spalvotųjų metalų panaudojimas

Šiuolaikinėje technologijų pramonėje spalvotųjų metalų ir jų lydinių kiekis nuolat auga, dėka sparčios orlaivių, raketų ir branduolinių technologijų, chemijos pramonėje plėtros. Dėl konstrukcinių medžiagų gamybos, šiuo metu pradėjo naudoti metalus ir jų pagrindu išgautus lydinius tokius kaip pavyzdžiui: titanas, cirkonis, nikelis, molibdenas, ir net niobis ar hafnis, ir t.t.

Spalvotųjų metalų ir jų lydinių panaudojimo sritys yra pačios įvairiausios.

Varis ir jo lydiniai plačiai naudojami chemijos pramonėje, įvairiausios paskirties vamzdžių, cisternų gamyboje, įvairių šaldymo įrenginių gamyboje ir t.t.

Aliuminis ir jo lydiniai, naudojami chemijos ir maisto pramonėje. Lydiniai iš aliuminio plačiai naudojami lėktuvų, raketų, laivų, statyboje ir t.t. dėka jo santykinai didelio stiprumo prie jo mažo tankio, didelio atsparumo korozijai ir agresyviai aplinkai ir dėka aukštomis mechaninėmis savybėmis esant žemoms temperatūroms.

Spalvotųjų metalų savybės

1. Kai kurie metalai (varis, magnis, aliuminis) pasižymi dideliu šilumos laidumu, o tai iššaukia greitą atšalimą suvirinimo metu, tuo atveju reikia naudoti galingesnius šilumos šaltinius norint šiuos metalus suvirinti, o kai kuriais atvejais būtinas ir išankstinis medžiagų pašiltinimas.

2. Pastebimas kai kurių metalų, tokių kaip (varis, aliuminis, magnis) ir jų lydinių mechaninių savybių sumažėjimas juos kaitinant, ko pasekoje prie tam tikros temperatūros metalai pasidaro neatsparūs smūgiams, arba virinimo siūlė suyra veikiama savo paties svorio, tai būdinga (aliuminiui, bronzai).

3. Visi spalvotųjų metalų lydiniai, kaitinant išskiria daug didesnį kiekį dujų negu juodieji metalai, ardo aplinkos atmosfera ir chemiškai veikia kartu su kitomis dujomis, (išskyrus inertines dujas). Ypač aktyvūs šiuo atžvilgiu yra labiau atsparūs ir chemiškai aktyvesni metalai, tokie kaip: Titanas, cirkonis, niobis, tantalas ir molibdenas. Tokius metalus dažniausiai skirsto į ugniai atsparias bei chemiškai aktyvias grupes.

Spalvotųjų metalų apdirbimo savybės

Spalvotieji metalai yra patvarūs ir ilgaamžiai, galintys atlaikyti aukštas temperatūras. Trūkumas yra tik vienas – gebėjimas suirti veikiamas rūgščių terpėje. Vienas iš efektyviausiu metodų, kaip apsaugoti spalvotuosius metalus nuo atmosferos poveikio korozijai yra dengimas apsauginėmis dangomis. Egzistuoja trys grupės priemonių apsaugančios metalinius paviršius: gruntavimas, dažymas ir universalūs preparatai „trys viename“. Gruntavimas – nepakeičiama priemonė kovojant su atmosferos oksidacija, vieno arba dviejų sluoksnių danga padengiama iki dažymo, neskaitant apsauginės savybės pagerina paskutinio dažymo sukibimą su pagrindu. Renkantis gruntą svarbu žinoti, kad įvairiems metalams, naudojamas skirtingas gruntas.

Įvairiems aliuminio profiliams ar jų gaminiams naudojamas specialus gruntas kuris gaminamas uretano dažų arba cinko pagrindu. Varis, žalvaris ir bronza nėra dažomi – šie metalai į rinką pateikiami jau gamykliškai apdirbti, t.y paviršiai apsaugoti ir išryškinti perteikiant jų grožį. Jei toks “firminis” padengimas laikui bėgant yra pažeidžiamas, tai geriausiai tokį paviršių visiškai pašalinami su tirpikliu, tuomet pagrindas turėtų būti poliruojamas ir padengiamas epoksidiniu arba poliuretaniniu laku.

Metalų tankio lentelė >>>

Aliuminis

Aliuminis

Aliuminis – tai spalvotasis metalas, kuris pasižymi aukštu elektros laidumu, geru plastiškumau, bet turintis žemas mechanines savybes. Skistomas dar į pirminį ir antrinį aliuminį.

Aliuminio savybės

Aliuminis – minkštas, lengvas, sidabriškai baltas metalas su dideliu šilumos ir elektros laidumu. Aliuminio lydymosi temperatūra yra 660 ° C. Pagal metalų išgavimą žemėje aliuminis užima pirmą vieta.

Prie aliuminio ir jo lydinių privalumų galima būtų priskirti jo mažą tankį (2,7 g/cm3), santykinai dideles stiprumo charakteristikos savybes, gerą šilumos ir elektros laidumą, praktiškumą, bei didelį atsparumą korozijai. Esant šių savybių kombinacijai aliuminį galima būtų priskirti prie svarbiausių pramoninių žaliavų.

Aliuminio gavimas

Pirmą kartą aliuminis buvo išgautas Hans‘o Oersted‘o 1825 metais. Šiuolaikinį modernų išgavimo būdą išplėtojo vienas nuo kito nepriklausomi amerikietis Charles Hall ir prancūzas Paulas era. Būdas susideda iš aliuminio oksido Al2O3 ir kriolito Na3AlF6 lydinio elektrolizės, naudojant grafito elektrodus. Šis būdas reikalauja daug elektros energijos, todėl paklausa atsirado tik XX amžiuje.

Pritaikymas

  • Aliuminis yra plačiai naudojamas kaip konstrukcinė medžiaga. Pagrindiniai aliuminio privalumai:
  • metalas yra lengvas;
  • lengvai štampuojamas;
  • atsparus korozijai (ore aliuminis nedelsiant pasidengia kieta aliuminio folija Al2O3, kuri užkertą kelią jo tolesniam oksidacijos procesui);
  • didelis šilumos laidumas,aliuminio junginiai nėra toksiški.

Visų pirma, šios savybės leido aliuminiui išpopuliarėti gaminant virtuvės indus, aliuminio folijai, bei maisto ir pakuočių gamyboje.

Pagrindinis aliuminio kaip konstrukcinės medžiagos trūkumas yra – mažas atsparumas linkimui, todėl jį paprastai lydo kartu su nedideliu kiekiu vario ir magnio (lydinys vadinamas duraliuminis).

Aliuminio elektros laidumas yra panašus į vario, prie viso to aliuminis yra pigesnis už pastarąjį. Todėl jis yra plačiai naudojamas elektrotechnikoje gaminant laidus juos ekranuojant ir netgi mikroelektronikoje naudojant puslaidininkius gaminant mikroschemas. Tiesa, kad aliuminis kaip elektrotechnikos medžiaga turi ir nemalonią savybę – dėl savo kieto oksido plėvelės jį sunku lituoti.

Dėka visų savybių komplekso, aliuminis plačiai paplitęs, vėdinimo įrenginiuose.

Naudojant lydinius iš aliuminio statyboje, sumažina kitų metalų panaudojimą, pagerina patikimumą ir ilgaamžiškumą ekstremaliomis sąlygomis (žema temperatūra, žemės drebėjimas ir t.t) veikimą.

Aliuminis yra plačiai naudojamas įvairių rūšių transporto sferoje. Šiuo metu aliuminio lydiniai yra plačiai naudojami aviacijoje, tai kone pagrindinė konstrukcinė medžiaga orlaivių gamyboje. Aliuminis ir jo lydiniai vis dažniau naudojami laivų statyboje. Iš aliuminio lydinių gaminami korpusai, denio antstatai, ryšių ir įvairių tipų laivų įrenginiai.

Šiuo metu daromi aliuminio putų tyrimai kaip ypač stipri ir lengva medžiaga.

Pirminis panaudojimas

Šiais laikais aliuminis yra vienas iš populiariausių ir plačiai naudojamu metalų. Nuo XIX a. vidurio, kuomet aliuminis buvo ką tik atrastas, dėka savo nuostabių savybių: baltas kaip sidabras, lengvas ir atsparus aplinkai jis buvo laikomas vienas iš labiausiai vertingų ir brangiausių metalų. Kaina jo buvo didesnė netgi už patį auksą. Nenuostabu, kad pirmiausiai aliuminis buvo naudojamas juvelyrikoje ir brangių dekoratyvinių elementų kūrime.

1855 m. visuotinėje parodoje Paryžiuje, aliuminis buvo svarbiausias parodos  akcentas. Aliuminio gaminiai, buvo eksponuojami vitrinose kaiminystėje kartu su brilijantine Prancūzijos karūna. Palaipsniui atsirado tam tikra aliuminio mada. Jis buvo laikomas tauriuoju metalu, išskirtinai naudojamas tik meno kūriniuose.

Dažniausiai aliuminį naudojo juvelyrai. Specialiu paviršiaus apdorojimo būdu juvelyrai siekė išgauti kuo šviesesnę metalo spalvą. Todėl aliuminis dažniausiai buvo tapatinamas su sidabru. Bet palyginti su sidabru, aliuminis turėjo minkštesnį blizgesį ko pasekoje juvelyrai dar labiau dievino šį metalą.

Metalo cheminės ir fizinės savybės pačioje pradžioje buvo menkai pažintos, tad juvelyrai patys išrasdavo įvairiausius būdus jam apdirbti. Techniškai patį aliuminį nėra sunku apdirbti, šis minkštas metalas leidžia kurti bet kokias formas ir detales bei dengti bet kokia spalva.

Aliuminį dengdavo auksu, ir poliruodavo norint išgauti specifinį matinį atspalvį. Tačiau laikui bėgant aliuminio kainos pradėjo sparčiai kristi. Jeigu dar 1854-1856 metais vieno kilogramo aliuminio kaina siekė 3 tūkstančius frankų, tai laikui bėgant 1860 metais už kilogramą šio metalo davė jau apie 100 senųjų frankų. To pasekoje, kad aliuminio kaina smarkiai nukrito, jis galiausiai išėjo iš mados.

Šiais laikais patys pirmieji aliuminio gaminiai yra labai reti. Dauguma iš jų neišgyveno šio metalo nuvertėjimo ir buvo pakeisti į sidabrą, auksą ir kitais tauriųjų metalų lydiniais. Pastaraisiais metais vėl jaučiamas padidėjąs susidomėjimas aliuminiu ir jau 2000 metais Karnegio muziejus Pitsburge pristato naują ekpoziciją kurios tema aliuminio priešistorė. Prancūzijoje įkuriamas aliuminio istorijos institutas, kuris pagrinde užsiima pirmųjų juvelyrinių gaminių iš šio metalo tyrinėjimais.

Sovietų Sąjungoje iš aliuminio buvo gaminami viešojo maitinimo gaminiai bei prietaisai, virduliai, virtuvės įrankiai ir pan. Pirmasis sovietų palydovas buvo pagamintas iš aliuminio lydinio. Kita aliuminio panaudojimo šaka – elektrotechnikos pramonė: iš jo gaminami aukštos įtampos laidai, variklių bei transformatorių vijos, kabeliai, lempų cokoliai, kondensatoriai ir daugelis kitų gaminių. Be to, aliuminio milteliai, naudojami sprogmenų bei kieto kuro raketoms gamyboje, išnaudojant greito užsidegimo savybe: jeigu aliuminio nepadengus plona oksido plėvele, jis galėtu užsiliepsnoti tiesiog ore.

Paskutinis išradimas – putų aliuminis, dar vadinamas „Metalo putomis“, kuriam prognozuojama didelė ateitis.

Metalas

Metalai

Šiai dienai spalvotieji metalai turi didelę reikšmę gaminant bet kokio tipo techniką. Metalas chemiškai nesudėtinga medžiaga, turinti tokias savybes kaip kietumas, šiluminis laidumas, elektros laidumas bei išoriškai turintis savita spalvą. Egzistuoja keli metalų klasifikavimai, pagrindinės metalų grupės klasifikuojamos taip:

  • Juodieji metalai (geležis ir jo lydiniai);
  • Spalvotieji metalai (visi kiti metalai ir lydiniai, išskyrus geležį);
  • Taurieji metalai (sidabras, auksas, platina ir kiti platinos grupės metalai);
  • Lengvieji metalai (mažo tankio);
  • Sunkieji metalai (spalvotieji metalai, kurių tankis didesnis negu geležies).

Spalvotieji metalai – techninis pavadinimas visų metalų ir jų lydinių, (išskyrus geležies bei geležies lydinių, kurie vadinami juodaisiais metalais).

Moksle priimta klasifikacijos nuostata pagal kurią spalvotieji metalai, skirstomi pagal įvairius požymius, būdingus vienai ar kitai grupei:

  • lengvieji metalai (aliuminis, titanas, magnis);
  • sunkieji spalvotieji metalai (varis, švinas, cinkas, alavas, nikelis);
  • taurieji metalai (įskaitant platina);
  • Ugniai atsparūs metalai;
  • disperguoti metalai;
  • reti metalų;
  • radioaktyvūs metalai.

Spalvotųjų metalų paklausa yra didelė, jų gamyba yra plačiai paplitusi, visuose regionuose.

Spalvotųjų metalų metalurgija – metalurgijos šaka, kuri apima, rūdos prisotinimą ir spalvotųjų metalų ir jų lydinių gavyba. Atskiria metalurgiją lengvųjų metalų ir metalurgiją sunkiųjų metalų.

Galima būtų išskirti keletą pagrindinių spalvotosios metalurgijos panaudojimo pramonėje bazių, kurios tarpusavį dar skiriasi specializacija ir geografine prasme. Lengvųjų metalų (aliuminio, titano, magnio pramonei) ir sunkiųjų metalų (vario, švino, cinko, alavo, nikelio-kobalto pramonėje).

Pagrindiniai spalvotieji metalai



Paslaugos

Paslaugos

Šiandien sunku rasti įmonę, kuri galėtu pasiūlyti visą paslaugos paketą. Mes vertiname Jūsų laiką, todėl visos mūsų paslaugos apima visas paslaugas – gamybos ciklus vienoje vietoje ir per trumpiausia laiką. Todėl Jūs taupote savo laiką ir pinigus.

Kiekvienas užsakymas, mums įpatingas projektas, neskirstome į vertingus ar nevertingus užsakymus, mes tik darome savo darbą ir stengiames tai atlikti profesionaliai.

Mūsų prioritetas yra Jūsų sėkmė!

Elektronikos projektavimo ir gamybos paslaugos


Elektronikos projektavimo ir gamybos paslaugos

UAB „Altegra“ specializacija – nestandartinių elektronikos ir automatikos projektų įgyvendinimas, mikroprocesorinių sistemų kūrimas, programų mikrovaldikliams ir mikroprocesoriams rašymas bei procesų automatizavimas.

Daugumai įmonių, kurios nusprendė paspartinti ar patobulinti savo gamybos procesus, natūraliai iškyla klausimas – nuo ko pradėti? Kaip efektyviau stebėti, analizuoti ir optimizuoti gamybą? Mūsų įmonės patyrę specialistai, suprasdami Jūsų poreikius, siūlo visą paslaugos paketą – nuo pačios idėjos, projektavimo iki veikiančio prototipo. Daugiau…

Stiklotekstolitas (HGW)

Stiklotekstolitas ( HGW )


 

Tekstolitas_2Stiklotekstolitas pasižymi panašiomis savybėmis, kaip ir tekstolitas, tačiau jo atsparumas temperatūrai yra žymiai aukštesnis ir siekia 250 °C. Naudojamas vibracinių krosnių aptaisymui, elektrodializės aparatų elektroninėms plokštėms, cheminio pluošto gamybos mašinose, radiotechninės ir elektrotechninės paskirties detalių gamybai.