Kiti metalai

Varis

Varis – tai metalas, kuris yra labiausiai paplitęs tarp spalvotųjų metalų, pasižyminčių aukštu plastiškumu, elektros laidumu ir dideliu šilumos laidumu. Varis labai gerai lydosi su daugeliu metalų lydinių, kurie yra plačiai naudojami pramonėje.

Cinkas

Cinkas – tai spalvotasis metalas, kuris prie įprastos temperatūros yra trapus, bet įkaitintas iki 100-150 laipsnių gerai formuojamas ir valcuojamas. Cinkas yra atsparus korozijai, bet neatsparus rūgštims ir šarmams. Lydymosi temperatūra – 419 laipsnių.

Spalvotųjų metalų panaudojimas

Šiuolaikinėje technologijų pramonėje spalvotųjų metalų ir jų lydinių kiekis nuolat auga, dėka sparčios orlaivių, raketų ir branduolinių technologijų, chemijos pramonėje plėtros. Dėl konstrukcinių medžiagų gamybos, šiuo metu pradėjo naudoti metalus ir jų pagrindu išgautus lydinius tokius kaip pavyzdžiui: titanas, cirkonis, nikelis, molibdenas, ir net niobis ar hafnis, ir t.t.

Spalvotųjų metalų ir jų lydinių panaudojimo sritys yra pačios įvairiausios.

Varis ir jo lydiniai plačiai naudojami chemijos pramonėje, įvairiausios paskirties vamzdžių, cisternų gamyboje, įvairių šaldymo įrenginių gamyboje ir t.t.

Aliuminis ir jo lydiniai, naudojami chemijos ir maisto pramonėje. Lydiniai iš aliuminio plačiai naudojami lėktuvų, raketų, laivų, statyboje ir t.t. dėka jo santykinai didelio stiprumo prie jo mažo tankio, didelio atsparumo korozijai ir agresyviai aplinkai ir dėka aukštomis mechaninėmis savybėmis esant žemoms temperatūroms.

Spalvotųjų metalų savybės

1. Kai kurie metalai (varis, magnis, aliuminis) pasižymi dideliu šilumos laidumu, o tai iššaukia greitą atšalimą suvirinimo metu, tuo atveju reikia naudoti galingesnius šilumos šaltinius norint šiuos metalus suvirinti, o kai kuriais atvejais būtinas ir išankstinis medžiagų pašiltinimas.

2. Pastebimas kai kurių metalų, tokių kaip (varis, aliuminis, magnis) ir jų lydinių mechaninių savybių sumažėjimas juos kaitinant, ko pasekoje prie tam tikros temperatūros metalai pasidaro neatsparūs smūgiams, arba virinimo siūlė suyra veikiama savo paties svorio, tai būdinga (aliuminiui, bronzai).

3. Visi spalvotųjų metalų lydiniai, kaitinant išskiria daug didesnį kiekį dujų negu juodieji metalai, ardo aplinkos atmosfera ir chemiškai veikia kartu su kitomis dujomis, (išskyrus inertines dujas). Ypač aktyvūs šiuo atžvilgiu yra labiau atsparūs ir chemiškai aktyvesni metalai, tokie kaip: Titanas, cirkonis, niobis, tantalas ir molibdenas. Tokius metalus dažniausiai skirsto į ugniai atsparias bei chemiškai aktyvias grupes.

Spalvotųjų metalų apdirbimo savybės

Spalvotieji metalai yra patvarūs ir ilgaamžiai, galintys atlaikyti aukštas temperatūras. Trūkumas yra tik vienas – gebėjimas suirti veikiamas rūgščių terpėje. Vienas iš efektyviausiu metodų, kaip apsaugoti spalvotuosius metalus nuo atmosferos poveikio korozijai yra dengimas apsauginėmis dangomis. Egzistuoja trys grupės priemonių apsaugančios metalinius paviršius: gruntavimas, dažymas ir universalūs preparatai „trys viename“. Gruntavimas – nepakeičiama priemonė kovojant su atmosferos oksidacija, vieno arba dviejų sluoksnių danga padengiama iki dažymo, neskaitant apsauginės savybės pagerina paskutinio dažymo sukibimą su pagrindu. Renkantis gruntą svarbu žinoti, kad įvairiems metalams, naudojamas skirtingas gruntas.

Įvairiems aliuminio profiliams ar jų gaminiams naudojamas specialus gruntas kuris gaminamas uretano dažų arba cinko pagrindu. Varis, žalvaris ir bronza nėra dažomi – šie metalai į rinką pateikiami jau gamykliškai apdirbti, t.y paviršiai apsaugoti ir išryškinti perteikiant jų grožį. Jei toks “firminis” padengimas laikui bėgant yra pažeidžiamas, tai geriausiai tokį paviršių visiškai pašalinami su tirpikliu, tuomet pagrindas turėtų būti poliruojamas ir padengiamas epoksidiniu arba poliuretaniniu laku.

Metalų tankio lentelė >>>

Aliuminis

Aliuminis

Aliuminis – tai spalvotasis metalas, kuris pasižymi aukštu elektros laidumu, geru plastiškumau, bet turintis žemas mechanines savybes. Skistomas dar į pirminį ir antrinį aliuminį.

Aliuminio savybės

Aliuminis – minkštas, lengvas, sidabriškai baltas metalas su dideliu šilumos ir elektros laidumu. Aliuminio lydymosi temperatūra yra 660 ° C. Pagal metalų išgavimą žemėje aliuminis užima pirmą vieta.

Prie aliuminio ir jo lydinių privalumų galima būtų priskirti jo mažą tankį (2,7 g/cm3), santykinai dideles stiprumo charakteristikos savybes, gerą šilumos ir elektros laidumą, praktiškumą, bei didelį atsparumą korozijai. Esant šių savybių kombinacijai aliuminį galima būtų priskirti prie svarbiausių pramoninių žaliavų.

Aliuminio gavimas

Pirmą kartą aliuminis buvo išgautas Hans‘o Oersted‘o 1825 metais. Šiuolaikinį modernų išgavimo būdą išplėtojo vienas nuo kito nepriklausomi amerikietis Charles Hall ir prancūzas Paulas era. Būdas susideda iš aliuminio oksido Al2O3 ir kriolito Na3AlF6 lydinio elektrolizės, naudojant grafito elektrodus. Šis būdas reikalauja daug elektros energijos, todėl paklausa atsirado tik XX amžiuje.

Pritaikymas

  • Aliuminis yra plačiai naudojamas kaip konstrukcinė medžiaga. Pagrindiniai aliuminio privalumai:
  • metalas yra lengvas;
  • lengvai štampuojamas;
  • atsparus korozijai (ore aliuminis nedelsiant pasidengia kieta aliuminio folija Al2O3, kuri užkertą kelią jo tolesniam oksidacijos procesui);
  • didelis šilumos laidumas,aliuminio junginiai nėra toksiški.

Visų pirma, šios savybės leido aliuminiui išpopuliarėti gaminant virtuvės indus, aliuminio folijai, bei maisto ir pakuočių gamyboje.

Pagrindinis aliuminio kaip konstrukcinės medžiagos trūkumas yra – mažas atsparumas linkimui, todėl jį paprastai lydo kartu su nedideliu kiekiu vario ir magnio (lydinys vadinamas duraliuminis).

Aliuminio elektros laidumas yra panašus į vario, prie viso to aliuminis yra pigesnis už pastarąjį. Todėl jis yra plačiai naudojamas elektrotechnikoje gaminant laidus juos ekranuojant ir netgi mikroelektronikoje naudojant puslaidininkius gaminant mikroschemas. Tiesa, kad aliuminis kaip elektrotechnikos medžiaga turi ir nemalonią savybę – dėl savo kieto oksido plėvelės jį sunku lituoti.

Dėka visų savybių komplekso, aliuminis plačiai paplitęs, vėdinimo įrenginiuose.

Naudojant lydinius iš aliuminio statyboje, sumažina kitų metalų panaudojimą, pagerina patikimumą ir ilgaamžiškumą ekstremaliomis sąlygomis (žema temperatūra, žemės drebėjimas ir t.t) veikimą.

Aliuminis yra plačiai naudojamas įvairių rūšių transporto sferoje. Šiuo metu aliuminio lydiniai yra plačiai naudojami aviacijoje, tai kone pagrindinė konstrukcinė medžiaga orlaivių gamyboje. Aliuminis ir jo lydiniai vis dažniau naudojami laivų statyboje. Iš aliuminio lydinių gaminami korpusai, denio antstatai, ryšių ir įvairių tipų laivų įrenginiai.

Šiuo metu daromi aliuminio putų tyrimai kaip ypač stipri ir lengva medžiaga.

Pirminis panaudojimas

Šiais laikais aliuminis yra vienas iš populiariausių ir plačiai naudojamu metalų. Nuo XIX a. vidurio, kuomet aliuminis buvo ką tik atrastas, dėka savo nuostabių savybių: baltas kaip sidabras, lengvas ir atsparus aplinkai jis buvo laikomas vienas iš labiausiai vertingų ir brangiausių metalų. Kaina jo buvo didesnė netgi už patį auksą. Nenuostabu, kad pirmiausiai aliuminis buvo naudojamas juvelyrikoje ir brangių dekoratyvinių elementų kūrime.

1855 m. visuotinėje parodoje Paryžiuje, aliuminis buvo svarbiausias parodos  akcentas. Aliuminio gaminiai, buvo eksponuojami vitrinose kaiminystėje kartu su brilijantine Prancūzijos karūna. Palaipsniui atsirado tam tikra aliuminio mada. Jis buvo laikomas tauriuoju metalu, išskirtinai naudojamas tik meno kūriniuose.

Dažniausiai aliuminį naudojo juvelyrai. Specialiu paviršiaus apdorojimo būdu juvelyrai siekė išgauti kuo šviesesnę metalo spalvą. Todėl aliuminis dažniausiai buvo tapatinamas su sidabru. Bet palyginti su sidabru, aliuminis turėjo minkštesnį blizgesį ko pasekoje juvelyrai dar labiau dievino šį metalą.

Metalo cheminės ir fizinės savybės pačioje pradžioje buvo menkai pažintos, tad juvelyrai patys išrasdavo įvairiausius būdus jam apdirbti. Techniškai patį aliuminį nėra sunku apdirbti, šis minkštas metalas leidžia kurti bet kokias formas ir detales bei dengti bet kokia spalva.

Aliuminį dengdavo auksu, ir poliruodavo norint išgauti specifinį matinį atspalvį. Tačiau laikui bėgant aliuminio kainos pradėjo sparčiai kristi. Jeigu dar 1854-1856 metais vieno kilogramo aliuminio kaina siekė 3 tūkstančius frankų, tai laikui bėgant 1860 metais už kilogramą šio metalo davė jau apie 100 senųjų frankų. To pasekoje, kad aliuminio kaina smarkiai nukrito, jis galiausiai išėjo iš mados.

Šiais laikais patys pirmieji aliuminio gaminiai yra labai reti. Dauguma iš jų neišgyveno šio metalo nuvertėjimo ir buvo pakeisti į sidabrą, auksą ir kitais tauriųjų metalų lydiniais. Pastaraisiais metais vėl jaučiamas padidėjąs susidomėjimas aliuminiu ir jau 2000 metais Karnegio muziejus Pitsburge pristato naują ekpoziciją kurios tema aliuminio priešistorė. Prancūzijoje įkuriamas aliuminio istorijos institutas, kuris pagrinde užsiima pirmųjų juvelyrinių gaminių iš šio metalo tyrinėjimais.

Sovietų Sąjungoje iš aliuminio buvo gaminami viešojo maitinimo gaminiai bei prietaisai, virduliai, virtuvės įrankiai ir pan. Pirmasis sovietų palydovas buvo pagamintas iš aliuminio lydinio. Kita aliuminio panaudojimo šaka – elektrotechnikos pramonė: iš jo gaminami aukštos įtampos laidai, variklių bei transformatorių vijos, kabeliai, lempų cokoliai, kondensatoriai ir daugelis kitų gaminių. Be to, aliuminio milteliai, naudojami sprogmenų bei kieto kuro raketoms gamyboje, išnaudojant greito užsidegimo savybe: jeigu aliuminio nepadengus plona oksido plėvele, jis galėtu užsiliepsnoti tiesiog ore.

Paskutinis išradimas – putų aliuminis, dar vadinamas „Metalo putomis“, kuriam prognozuojama didelė ateitis.

Metalas

Metalai

Šiai dienai spalvotieji metalai turi didelę reikšmę gaminant bet kokio tipo techniką. Metalas chemiškai nesudėtinga medžiaga, turinti tokias savybes kaip kietumas, šiluminis laidumas, elektros laidumas bei išoriškai turintis savita spalvą. Egzistuoja keli metalų klasifikavimai, pagrindinės metalų grupės klasifikuojamos taip:

  • Juodieji metalai (geležis ir jo lydiniai);
  • Spalvotieji metalai (visi kiti metalai ir lydiniai, išskyrus geležį);
  • Taurieji metalai (sidabras, auksas, platina ir kiti platinos grupės metalai);
  • Lengvieji metalai (mažo tankio);
  • Sunkieji metalai (spalvotieji metalai, kurių tankis didesnis negu geležies).

Spalvotieji metalai – techninis pavadinimas visų metalų ir jų lydinių, (išskyrus geležies bei geležies lydinių, kurie vadinami juodaisiais metalais).

Moksle priimta klasifikacijos nuostata pagal kurią spalvotieji metalai, skirstomi pagal įvairius požymius, būdingus vienai ar kitai grupei:

  • lengvieji metalai (aliuminis, titanas, magnis);
  • sunkieji spalvotieji metalai (varis, švinas, cinkas, alavas, nikelis);
  • taurieji metalai (įskaitant platina);
  • Ugniai atsparūs metalai;
  • disperguoti metalai;
  • reti metalų;
  • radioaktyvūs metalai.

Spalvotųjų metalų paklausa yra didelė, jų gamyba yra plačiai paplitusi, visuose regionuose.

Spalvotųjų metalų metalurgija – metalurgijos šaka, kuri apima, rūdos prisotinimą ir spalvotųjų metalų ir jų lydinių gavyba. Atskiria metalurgiją lengvųjų metalų ir metalurgiją sunkiųjų metalų.

Galima būtų išskirti keletą pagrindinių spalvotosios metalurgijos panaudojimo pramonėje bazių, kurios tarpusavį dar skiriasi specializacija ir geografine prasme. Lengvųjų metalų (aliuminio, titano, magnio pramonei) ir sunkiųjų metalų (vario, švino, cinko, alavo, nikelio-kobalto pramonėje).

Pagrindiniai spalvotieji metalai



Stiklotekstolitas (HGW)

Stiklotekstolitas ( HGW )


 

Tekstolitas_2Stiklotekstolitas pasižymi panašiomis savybėmis, kaip ir tekstolitas, tačiau jo atsparumas temperatūrai yra žymiai aukštesnis ir siekia 250 °C. Naudojamas vibracinių krosnių aptaisymui, elektrodializės aparatų elektroninėms plokštėms, cheminio pluošto gamybos mašinose, radiotechninės ir elektrotechninės paskirties detalių gamybai.

Ftoroplastas (Teflonas, PTFE)

Ftoroplastas ( Teflonas, PTFE )


 

Ftoroplastas – tai universali ir labai naudinga medžiaga, tiek ekonominiu tiek ir technologiniu požiūriu. Ši medžiaga išplečia konstruktyvines galimybes  ir ženkliai prailgina įrangos tarnavimo laiką. Ftoroplastas padeda taupyti elektros energiją, padidina įrangos patikimumą ir sumažina priežiūros išlaidas. Dėl savo savybių, tokių kaip didelis cheminis atsparumas, mažas trinties koeficientas Ftoroplastas yra paklausus visuose pramonės šakose, o pridedant tai kad jis yra ir vienas iš geriausių izoliatorių, tai plačiai naudojamas elektronikos pramonėje. Didžiausių išskirtinių savybių kaip izoliatorius, jis turi aukštų dažnių įrenginiuose. Ftoroplasto dialektrinės sąvybės beveik nepriklauso nei nuo dažnio nei nuo temperatūros. Ftoroplastas naudojamas prietaisų, mašinų gamyboje, padidina jų patikimumą ir ilgaamžiškumą bei užtikrina jų darbą agresyvioje aplinkoje. Taip pat ši medžiaga yra atspari ( UV ) spinduliams ir beveik nesugeria vandens.  Be to ši medžiaga yra ekologiška ir gali kontaktuoti su maistu.

Akrilas (PMMA)

Akrilas ( PMMA )


 

AkrilasAukščiausios kokybės Akrilo stiklas pagamintas iš polimetilmetakrilato (PMMA) Akrilas yra standus ir skaidrus plastikas, primenantis įprasta stiklą, bet savo savybėmis gerokai pranašesnis už pastarąjį daugelį aspektų.  Jis vietoje stiklo pasirenkamas, dėl daugelį priežasčių. Visų pirmą Akrilas nedūžta ir yra daug kartų stipresnis už stiklą, kas jį daro žymiai atsparesnį smūgiams ir savaime suprantama saugus naudojime, tose situacijose kur stiklas būtų pavojingas naudojimui, pvz. paleistas akmuo į akrilinį stiklą dauguma atvejų pastarasis atšoks nuo jo, kas nepasakytina apie stiklą. Akrilas taipogi geresnis izoliatorius, nei stiklas ir potencialiai ekonomiškesnis. Dar vienas didelis pranašumas yra tai kad jis dvigubai lengvesnis už stiklą, todėl darbą su Akrilu daro nepalyginamai lengvesnį, pvz. Akrilas gali būti tiesiog lengvai nupjaunamas ar išfrezuojamas, o stiklas turi būti laužomas su nemaža tikimybe sugadinti jį. Akrilas naudojamas gaminant pačius įvairiausius gaminius, tokius kaip dušų kabinų durys, vonių korpusai, langai, įvairius baldų elementai ir t.t. Dėl lygaus ir blizgaus paviršiaus jį labai lengva prižiūrėti. Dažniausiai sutinkami aukštos kokybės Akrilas, kuris sudėtyje turi Polycast ( akrilo dervos ), Lucite ( termoplastinių akrilinių sakų ) ir ( Plexiglass ) organinio stiklo.

Akrilas_2Egzistuoja dvi pagrindinės Akrilo rūšys: presuota ir lietų ląstelių. Presuotos arba „nepertraukiamo liejimo“ akrilas gaminamas iš pigesnių medžiagų ir savyje gali turėti įvairių priemaišų, todėl jis yra minkštesnis ir lengviau braižosi, bei gadinasi. Lietų ląstelių Akrilas yra aukštesnės kokybės, jis standus ir patvarus todėl pagrinde jis ir naudojamas dažniausiai.
 

Medžiagos savybės:

Labai geras skaidrumas 92%-95%;
Geras atsparumas, bet kokiomis oro sąlygomis;
Patvarus smūgiams ir mechaniniams poveikiams;
Netoksiškas.

Polikarbonatas (PC)

Polikarbonatas ( PC )


 

PolikarbonatasPolikarbonatas, tai skaidri polimerinė medžiaga, išsiskirianti ypatingai geru smūginiu atsparumu, žemoms temperatūroms ir mechaniniams poveikiams. Labai tvirta ir pasižymi aukštomis dielektrinėmis savybėmis. Atspari ( UV ) spinduliams.
Monolitinis Polikarbonatas tinka pačių įvairiausių detalių gamybai, automobilių pramonėje, optikos įrenginių gamyboje, bei gaminant apsauginius stiklus.

Polikarbonato privalumai:

Aukštas atsparumas smūgiams, kas leidžia naudoti šią medžiagą gaminant elektronikos gaminius.
Stabilus medžiagos dydis, prie įvairių temperatūrinių šuolių ir drėgmės.
Aukštas medžiagos skaidrumas, kas leidžia naudoti optinių įrenginių pramonėje.
Didelis atsparumas oro sąlygoms.
Galimybė naudoti medžiagą gaminant gaminius kurie turi tiesioginį kontaktą su maisto produktais ir geriamu vandeniu.
Puikios elektrinės savybės.

Polivinilchloridas (PVC)

Polivinilchloridas ( PVC )


 

PVCPolivinilchloridas ( PVC ), kas tai?

 Polivinilchloridas ( sutrumpintai PVC ) plačiai naudojamas plastikas. Tai polimeras su geromis cheminio atsparumo savybėmis (išskyrus tirpikliams), žema degumo klasė, atsparus UV spinduliams. Naudojamos dizaine, prietaisų gamyboje, buitinių prekių gamyboje, chemikalų talpoms bei įvairioms mechaninėms detalėms gaminti. Žiūrint globaliai, daugiau nei 50% visų pagamintu PVC naudojama statyboje. PVC kaip statybinė, medžiaga yra nebrangi ir labai patogi montuojant. Paskutiniu metu, kai kuriuose sferose PVC pakeičia tokias tradicines medžiagas, kaip medį, betoną ir kt. medžiagas.

PVC sudėtis: 

PVC ( polivinilchloridas ) cheminis chloro, anglies, vandenilio junginys, paprastai vadinamas tiesiog plastiku. PVC sudedamosios dalys kilusios iš natūralių žaliavų – naftos arba dujų ir valgomosios druskos. Šiandien PVC – įvairiapusiškų medžiagos savybių turinti žaliava, kurią galima  įvairiai panaudoti. PVC yra chemiškai stabilus ir nepavojingas žmogaus  sveikatai.

PVC plokščių privalumai:

Atsparumas atmosferos poveikiui ( drėgmei );
Ekonomiškumas: nereikia papildomų išlaidų medžiagos paruošimui;
Apdirbimas standartiniais įrankiais ir įrengimais;
Atsparumas ugniai ( atitinka DIN 4102-B1 reikalavimus );
Gera garso ir šilumos izoliacija;
Atsparumas cheminėms medžiagoms, korozijai, aukštam slėgiui, smūgiui ( kietas PVC );
Mažas svoris ( PVC putų plokštės );
Slopina vibraciją;
Nekenksmingumas aplinkai ir žmogaus organizmui.

Tekstolitas (PT)

Tekstolitas ( PT )


 

Tekstolitas tai sluoksniuota lakštinė medžiaga, kurios pagrindą sudaro medvilninis audinys ir termoreaktyvinė rišamoji medžiaga. Dėl savo ypatingos sudėties šis plastikas pasižymi labai dideliu tvirtumu, atsparumu smūgiams, puikiomis elektroizoliacinėmis savybėmis. Darbinė tekstolito tempertūra nuo -400C iki 1050C.

Tekstolitas lengvai apdorojamas visais mechaninio apdirbimo būdais. Naudojamas įvairių mechaninių detalių, įvorių, ritinėlių, siurblių rotorių plokštelių, elektroizoliacinių plokštelių, gramdymo peilių, didelės apkarovos atraminių kaladėlių gamyboje. Gaminiai iš tekstolito užtikrina tylų darbą, žymiai ilgesnį tarnavimo laiką, mažesnį lyginamąjį svorį lyginant su metalo gaminiais.

Plastikas

Plastikas 

Plastikas_bendrasPaskutiniu metu gamyboje vis daugiau ir daugiau naudojama įvairiausių plastikų. Plastikas plačiai paplitęs ir vartojamas dėl žaliavos pig umo, gerų savo savybių irypač dėl paprasto gaminių formavimo. Plastiko savybės ir jo ypatumai leidžia kurtipačias įvairiausias formas ir gaminius, be to plastiko formavimas yra našus irsąlyginai pigus. Naudinga ir ekonomiška plastikais pakeisti kad ir pačius metaluskurie naudojami įvairiuose pramonės šakose.
Plastikų savybės ir jų apdirbimo ypatumai labai priklauso nuo polimero savybių ir josyra labai įvairios.
Norėdami peržiūrėti išsamią informaciją apie plastikų rūšis su kuriomis dirbame,pasirinkite vieną iš žemiau esančių nuorodų: