Kiti metalai

Varis

Varis – tai metalas, kuris yra labiausiai paplitęs tarp spalvotųjų metalų, pasižyminčių aukštu plastiškumu, elektros laidumu ir dideliu šilumos laidumu. Varis labai gerai lydosi su daugeliu metalų lydinių, kurie yra plačiai naudojami pramonėje.

Cinkas

Cinkas – tai spalvotasis metalas, kuris prie įprastos temperatūros yra trapus, bet įkaitintas iki 100-150 laipsnių gerai formuojamas ir valcuojamas. Cinkas yra atsparus korozijai, bet neatsparus rūgštims ir šarmams. Lydymosi temperatūra – 419 laipsnių.

Spalvotųjų metalų panaudojimas

Šiuolaikinėje technologijų pramonėje spalvotųjų metalų ir jų lydinių kiekis nuolat auga, dėka sparčios orlaivių, raketų ir branduolinių technologijų, chemijos pramonėje plėtros. Dėl konstrukcinių medžiagų gamybos, šiuo metu pradėjo naudoti metalus ir jų pagrindu išgautus lydinius tokius kaip pavyzdžiui: titanas, cirkonis, nikelis, molibdenas, ir net niobis ar hafnis, ir t.t.

Spalvotųjų metalų ir jų lydinių panaudojimo sritys yra pačios įvairiausios.

Varis ir jo lydiniai plačiai naudojami chemijos pramonėje, įvairiausios paskirties vamzdžių, cisternų gamyboje, įvairių šaldymo įrenginių gamyboje ir t.t.

Aliuminis ir jo lydiniai, naudojami chemijos ir maisto pramonėje. Lydiniai iš aliuminio plačiai naudojami lėktuvų, raketų, laivų, statyboje ir t.t. dėka jo santykinai didelio stiprumo prie jo mažo tankio, didelio atsparumo korozijai ir agresyviai aplinkai ir dėka aukštomis mechaninėmis savybėmis esant žemoms temperatūroms.

Spalvotųjų metalų savybės

1. Kai kurie metalai (varis, magnis, aliuminis) pasižymi dideliu šilumos laidumu, o tai iššaukia greitą atšalimą suvirinimo metu, tuo atveju reikia naudoti galingesnius šilumos šaltinius norint šiuos metalus suvirinti, o kai kuriais atvejais būtinas ir išankstinis medžiagų pašiltinimas.

2. Pastebimas kai kurių metalų, tokių kaip (varis, aliuminis, magnis) ir jų lydinių mechaninių savybių sumažėjimas juos kaitinant, ko pasekoje prie tam tikros temperatūros metalai pasidaro neatsparūs smūgiams, arba virinimo siūlė suyra veikiama savo paties svorio, tai būdinga (aliuminiui, bronzai).

3. Visi spalvotųjų metalų lydiniai, kaitinant išskiria daug didesnį kiekį dujų negu juodieji metalai, ardo aplinkos atmosfera ir chemiškai veikia kartu su kitomis dujomis, (išskyrus inertines dujas). Ypač aktyvūs šiuo atžvilgiu yra labiau atsparūs ir chemiškai aktyvesni metalai, tokie kaip: Titanas, cirkonis, niobis, tantalas ir molibdenas. Tokius metalus dažniausiai skirsto į ugniai atsparias bei chemiškai aktyvias grupes.

Spalvotųjų metalų apdirbimo savybės

Spalvotieji metalai yra patvarūs ir ilgaamžiai, galintys atlaikyti aukštas temperatūras. Trūkumas yra tik vienas – gebėjimas suirti veikiamas rūgščių terpėje. Vienas iš efektyviausiu metodų, kaip apsaugoti spalvotuosius metalus nuo atmosferos poveikio korozijai yra dengimas apsauginėmis dangomis. Egzistuoja trys grupės priemonių apsaugančios metalinius paviršius: gruntavimas, dažymas ir universalūs preparatai „trys viename“. Gruntavimas – nepakeičiama priemonė kovojant su atmosferos oksidacija, vieno arba dviejų sluoksnių danga padengiama iki dažymo, neskaitant apsauginės savybės pagerina paskutinio dažymo sukibimą su pagrindu. Renkantis gruntą svarbu žinoti, kad įvairiems metalams, naudojamas skirtingas gruntas.

Įvairiems aliuminio profiliams ar jų gaminiams naudojamas specialus gruntas kuris gaminamas uretano dažų arba cinko pagrindu. Varis, žalvaris ir bronza nėra dažomi – šie metalai į rinką pateikiami jau gamykliškai apdirbti, t.y paviršiai apsaugoti ir išryškinti perteikiant jų grožį. Jei toks “firminis” padengimas laikui bėgant yra pažeidžiamas, tai geriausiai tokį paviršių visiškai pašalinami su tirpikliu, tuomet pagrindas turėtų būti poliruojamas ir padengiamas epoksidiniu arba poliuretaniniu laku.

Metalų tankio lentelė >>>